- kotuoti
- 2 ×kotúoti, -úoja, -ãvo žr. kototi: O kas nedėlia mokino, beržo rykštele kotãvo JD397.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kotuoti — 1 kotuoti, uoja, ãvo tr. 1. taip krauti pėdus, kad varpos gultų ant varpų, o kambliai ant kamblių: Rugius dėdamas, štalpniai dėk, kotuodamas pėdus, dėk pagal kotų̃ (ražų) J. 2. kraunant, dedant ką vienas ant kito, kaitalioti storgalius su… … Dictionary of the Lithuanian Language
kotuotas — kotuotas, a adj. (1) DŽ, KI536, BŽ609 kuris su kotu: Lapai su lapkočiais vadinami kotuoti, be lapkočių – bekočiai P.Snar. Žiedai kotuoti, su koteliais LTII435. Rudens metu išauga rausvi kotuoti vaisiniai grybo kūnai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
bekotis — bekõtis, bekõtė bdv. Lãpai gãli būti kotúoti ir bekõčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bekotė — bekõtis, bekõtė bdv. Lãpai gãli būti kotúoti ir bekõčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kotuotas — kotúotas, kotúota bdv. Šiõ áugalo apati̇̀niai stiebi̇̀niai lãpai kotúoti, viršuti̇̀niai bekõčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kotuota — kotúotas, kotúota bdv. Šiõ áugalo apati̇̀niai stiebi̇̀niai lãpai kotúoti, viršuti̇̀niai bekõčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsikotuoti — 1 atsikotuoti žr. 1 sukotuoti 2 (refl.): Kiaulės guli atsikotavusios (vienos knyslė, kitos uodega) Šv. kotuoti; atsikotuoti; sukotuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kekė — kẽkė sf. (2) NdŽ, Ms, Slnt, Sb, Vb, Ds, Mrj, kekė̃ (4) K, NdŽ; SD66, R 1. ant vieno stiebo, šakelės krūvoje augantys riešutai, uogos, žiedai ir pan.: Vašõs mete iki dešimties riešutų vieno[je] kẽkė[je] kekėjo J. Šakom kekes riešučių lazdynai… … Dictionary of the Lithuanian Language
lapelis — lapẽlis sm. (2) 1. bot. sudėtinio lapo atskiras lakštas: Lapų lapeliai visi kotuoti P.Snar. 2. BzF133 ausies lezgelis. 3. aktualus vieno lapo spaudinys: Išdidus generolas nežinojo, kad ir jo bute pasimaišo slaptų lapelių, kuriuos dukrelė… … Dictionary of the Lithuanian Language
mažagraižis — mažagraižis, ė adj. su mažais graižais: Graižai [žiedų] kotuoti, tankiose mažagraižėse skėtiškose šluotelėse sukrauti P.Snar … Dictionary of the Lithuanian Language